Policistinių kiaušidžių sindromas (PKS) – tai liga, sąlygojanti mėnesinių ciklo sutrikimus bei vyriškų lytinių hormonų (androgenų) perteklių organizme. PKS serga apie 8-10 proc. vaisingo amžiaus moterų ir tai yra dažniausia ovuliacijos sutrikimo priežastis nevaisingoms moterims (PKS diagnozuojama net iki 80 proc. moterų, kurioms nustatytas nevaisingumas).
Kodėl pasireiškia PKS?
Šiandien yra neabejojama, kad moterys paveldi su PKS susijusius genus, tačiau šio sindromo išsivystymo priežastis bei eiga nėra visiškai aiški. Žinoma, kad svarbūs yra du mechanizmai:
- Didesnis kiaušidėse gaminamų vyriškų lytinių hormonų kiekis;
- Atsparumas insulinui.
Kada įtarti PKS?
Staigus svorio prieaugis, padidėjęs plaukuotumas, aknė bei nereguliarios mėnesinės signalizuoja apie pirmuosius PKS požymius. Vienas dažniausių skundų, dėl kurio moterys kreipiasi į gydytoją – nereguliarios mėnesinės. Mėnesinės laikomos nereguliariomis kai trunka trumpiau nei 21 dieną arba ilgiau nei 35 dienas. Kartais pasireiškia oligoamenorėja – kuomet per metus būna mažiau nei 9 ciklai, arba amenorėja – kai mėnesinių nėra 3 ar daugiau mėnesių.
PKS požymiai bei simptomai
Dažniausiai pasitaikantys yra nereguliarios mėnesinės, sunkumai bandant pastoti (nevaisingumas), padidėjęs veido ir kūno plaukuotumas, spuoguotumas, riebesnė galvos oda, bei neretai – polinkis didėti kūno svoriui bei nutukimas.
PKS eiga
PKS gali prasidėti kartu su lytinio brendimo pradžia ar net anksčiau.
Manoma, kad mažas kūno svoris gimimo metu yra rizikos veiksnys ankstyvam PKS išsivystyti. Pirmuoju PKS požymiu gali būti per ankstyvas lytinių plaukų augimas pažastyse ar ant gaktos. Policistiniai kiaušidžių pokyčiai bei kūno pokyčiai, susiję su dideliu vyriškų lytinių hormonų kiekiu išryškėja kiek vėliau.
Kai prasideda mėnesinės, ciklai gali būti nereguliarūs, labai negausūs arba jų išvis gali nebūti. Šių ciklų diagnostikai reikia, kad mėnesinės būtų prasidėję bent jau dvejus metus, kadangi net ir visiškai sveikoms mergaitėms pirmaisiais metais po mėnesinių atsiradimo ovuliacija gali neįvykti arba įvykti nekiekvieną mėnesinių ciklą.
PKS simptomai pamažu pradeda silpnėti nuo 30-40m. Mažėja vyriškų lytinių hormonų kiekis ir jų sukelti simptomai – padidėjęs plaukuotumas ir spuoguotumas, mėnesinių ciklai gali tapti reguliarūs.
Diagnozuoti policistinių kiaušidžių sindromą reikia bent 2 iš 3 nurodytų kriterijų:
Vyriškų lytinių hormonų perteklius (hiperandrogenizmas) |
Labai negausios arba retos mėnesinės, t.y <6-9 ciklai per metus (oligomenorėja)
|
Ultragarsu stebimos policistinės kiaušidės |
Diagnostikos ypatumai
- Laboratoriniais tyrimais patvirtinamas vyriškų hormonų perteklius;
- Patvirtinamas kiaušidžių funkcijos sutrikimas įvertinus moters ciklo reguliarumą bei atlikus moteriškų lytinių hormonų tyrimus (FSH – folikulus stimuliuojančio hormono, LH – liuteinizuojančio hormono);
- Ištiriamos ir atmetamos kitos priežastys, galinčios lemti vyriškų hormonų perteklių;
- Gali būti atliekami papildomi tyrimai įvertinti atsparumą insulinui.
Gydymo galimybės
Deja, policistinių kiaušidžių sindromas negali būti išgydomas, o tik kontroliuojamas, pašalinant simptomus.
PKS požymius palengvinti gali gyvenimo būdo korekcija, t.y., žalingų įpročių atsisakymas, didesnis fizinis aktyvumas, svorio optimizavimas, speciali mažai angliavandenių turinti dieta bei vitaminai. Gydymas parenkamas atsižvelgiant į ligos priežastį bei gretutines ligas.
- Esant mėnesinių ciklo sutrikimui ir neplanuojant pastoti, pirmo pasirinkimo gydymo metodas yra sudėtinių kontraceptinių tablečių (SKT) vartojimas.
- Jei nepageidaujate kontracepcijos, galima gydyti tik gestagenais – progesterono turinčiais preparatais.
- Jei yra nustatytas insulino perteklius, rekomenduojamas gydymas insulino kiekį mažinančiais arba insulino receptorių veiklai gerinti skirtais preparatais.
- Iki 80 proc. moterų, sergančių PKS, susiduria su nevaisingumu. Tokiais atvejais rekomenduojama ovuliacijos stimuliacija, tačiau jei ji neveiksminga, gali būti taikomi chirurginio gydymo metodai ar pagalbinis apvaisinimas.
Literatūros šaltiniai:
1. Behboudi-Gandevani S, Amiri M, Bidhendi Yarandi R, Noroozzadeh M, Farahmand M, Rostami Dovom M, Ramezani Tehrani F. The risk of metabolic syndrome in polycystic ovary syndrome: A systematic review and meta-analysis. Clin Endocrinol (Oxf). 2018 Feb;88(2):169-184. doi: 10.1111/cen.13477. Epub 2017 Oct 16. PMID: 28930378.
2. https://www.healthline.com/health/polycystic-ovary-disease
3. https://www.webmd.com/women/what-is-pcos