Kas yra bakterinė vaginozė (BV)?
Bakterinė vaginozė, arba kitaip – makšties disbakteriozė, yra dažniausias reprodukcinio amžiaus moterų makšties uždegimas, atsirandantis dėl makšties bakterijų balanso sutrikimo.
Makštyje sumažėjus gerųjų bakterijų (laktobacilų), pradeda dominuoti kitos makštyje gyvenančios bakterijos. Pradėjus vyrauti anaerobinėms bakterijoms išsivysto bakterinė vaginozė.
Bakterinės vaginozės rizikos veiksniai:
- Makšties plovimas vandeniu ir muilu (angl. douching)
- Aktyvus lytinis gyvenimas su daug partnerių
- Nesaugūs lytiniai santykiai (be barjerinių priemonių)
- Dalinimasis sekso žaisliukais ir vibratoriais
- Genetika
BV nėra LPI, nors rizika ja susirgti yra didesnė turint aktyvų lytinį gyvenimą. Tačiau sergant BV, yra didesnė tikimybė užsikrėsti LPI, dėl to, kad BV sumažina makšties išskyrų rūgštingumą ir taip susilpnina natūralią apsaugą nuo infekcijų.
Bakterinės vaginozės simptomai
- Simptomų gali išvis nebūti
- Pagausėjusios išskyros iš makšties
- Nemalonus (“žuvies”) kvapas, kuris dažniausiai pasireiškia mėnesinių metu, po lytinių santykių, prausiantis muilu
- Lytinių organų perštėjimas
- Deginimo pojūtis
- Niežulys
Bakterinės vaginozės sukeliamos komplikacijos
Įprastai bakterinė vaginozė komplikacijų nesukelia.
1) Nėščioms moterims bakterinė vaginozė yra susijusi su priešlaikiniu gimdymu ir mažo gimimo svorio naujagimiais.
2) Sergant bakterine vaginoze, moterys tampa jautresnės lytiniu keliu plintančioms infekcijoms, tokioms kaip ŽIV, herpes simplex virusas, chlamidijos ar gonorėja.
3) Bakterinė vaginozė gali padidinti pooperacinės infekcijos riziką po tokių procedūrų, kaip histerektomija (gimdos pašalinimo operacija) arba gimdos kiuretažas (abrazija).
4) Gali sukelti dubens uždegiminę ligą (DUL) – gimdos ir kiaušintakių infekciją, kuri didina nevaisingumo riziką.
Bakterinė vaginozė ir vaisingumas
Pastebėta, kad moterims, turinčioms vaisingumo sutrikimų, BV pasireiškia 3 kartus dažniau, nei vaisingoms.
Vaisingumą BV gali paveikti per šiuos veiksnius:
1) Uždegimas bei padidėjęs imuninės sistemos aktyvumas, sukeliantys toksišką aplinką apvaisinimui.
2) Pažeidžiami spermatozoidai bei makšties gleivinės ląstelės.
3) Trikdo sveikų gimdos kaklelio gleivių susidarymą ovuliacijos metu.
4) Dėl infekcijos formuojasi randai, kurie blokuoja kiaušintakius ir sutrigdo kiaušialąstės apvaisinimą.
Ar bakterinė vaginozė gali pakenkti nėštumui?
Ar BV gali pakenkti vaisiui?
DEJA, TAIP
Gimdant kūdikį natūraliais takais, naujagimio mikrobiota tampa labai panaši į motinos makšties mikrobiotą. Vaisius mikroorganizmus iš motinos gauna dar būnant gimdoje – per placentą, vaisiaus vandenis ir virkštelės kraujagysles, tačiau didžiausias mikroorganizmų perdavimas vyksta gimdymo metu. Būtent todėl sveikos makšties gleivinės palaikymas nėštumo ir gimdymo metu yra itin svarbus.
Kaip nustatyti, ar turi BV?
Čia į pagalbą gali ateiti simptomai, tačiau daugelis jų susiję ir su kitais uždegimais. O net apie 50% BV turinčių moterų, jokių simptomų nejaučia.
Tad geriausia kreiptis į ginekologą, kuris galės padėti nustatyti.
Gydytojas apžiūrės, ar nėra uždegimo požymių, įvertins jūsų makšties pH (rūgštingumą) bei gali patikrinti išskyras po mikroskopu, norint nustatyti vyraujančias bakterijas.
Taip pat, galima atlikti paprastą DNR tyrimą iš makšties išskyrų, norint nustatyti, ar Gardnerella vaginalis – dažniausias BV sukėlėjas, matomas makšties mikrofloroje.
BET svarbu žinoti, kad šis PGR būdu atliktas testas negali diagnozuoti BV, kadangi Gardnerella vaginalis sutinkama ir sveikoje moterų makšties mikrofloroje. Tad vien jos buvimas, nereiškia, kad turite BV.
Be to, BV sukeliama ne tik dėl šios, bet ir dėl kitų anaerobinių bakterijų per didelio kiekio.
Kaip išvengti bakterinės vaginozės?
Mažinti makšties gleivinės dirginimą – naudoti švelnius muilus, tamponus bei įklotus.
Neplauti makšties (t.y., vidaus), nes makštis valosi savaime.
Saugotis, kad išvengtumėte lytiniu keliu plintančių infekcijų. Svarbu naudoti barjerines kontracepcijos priemones (prezervatyvus) bei riboti lytinių partnerių skaičių.
BV gydymas: ką daryti, o ko – ne?
Dažniausiai BV gydyti skiriami antibiotikai, tokie kaip metronidazolis, klindamicinas ar tinidazolas. Antibiotikai naikina ne tik simptomus sukeliančias bakterijas, bet ir gerąsias bakterijas, kurios būtinos sveikai makšties gleivinei palaikyti.
Kadangi pasekmės gali būti ilgalaikės, nėščiosioms antibiotikų skyrimas neturėtų būti rekomenduojamas. Antibiotikai turėtų būti skiriami tik tada, kuomet yra būtinybė. Gerųjų bakterijų sunaikinimas gali sukelti pasikartojančias BV.
Tyrimais įrodyta, jog 50% moterų, kurioms BV buvo gydyta antibiotikais, ši infekcija ir vėl pasikartojo per 1 metus. Rekomenduojama leisti makšties gleivinei išgyti pačiai, grąžinant gerąsias bakterijas.
Vietoj antibiotikų gali būti naudojami makšties probiotikai su įvairiais mikroelementais, reikalingais sveikai makšties mikrobiotai palaikyti (geležimi, cinku, manganu ir kt.)
