Baimė yra normali ir natūrali reakcija į grėsmę, nepatirtus bei nežinomus dalykus. Ji skirta mus apsaugoti ir dėl to yra gyvybiškai svarbi. Jeigu baimė pradeda trukdyti kasdieniam gyvenimui, kenkti sveikatai (pvz.: kuomet vengiamos būtinos medicininės procedūros), didžiule baime reaguojama į visiškai nepavojingas situacijas bei visomis išgalėmis mėginama jų išvengti, tuomet galima galvoti apie fobiją – dažniausiai pasaulyje pasitaikantį nerimo sutrikimą (1,2). Asmuo turintis fobiją suvokia, jog baimė yra neracionali, tačiau jaučiasi negalintis nieko pakeisti, o išbūti su kylančiais jausmais darosi per sunku (1).

Fobija gali atsirasti bet kuriame amžiuje dėl įvairiausių priežasčių, tokių kaip išmokimo, kai matome, kad kiti kažko ypatingai bijo, pavyzdžiui, nenuostabu pradėti bijoti gimdymo, kuomet girdime itin gąsdinančių istorijų. Fobijų atsiradimą taip pat gali paskatinti ir traumuojančio įvykio patyrimas, po kurio neretai išsivysto potrauminio streso sutrikimas (3).

Patirti nerimo ar baimės reakciją pamačius kraują – normalu. Juk kraujas skirtas būti mūsų organizmo viduje, taigi jį pamačius mūsų smegenys gauna informacijos, kad kažkas vyksta negerai, o galbūt net kelia grėsmę gyvybei. Nervų sistema gali automatiškai reaguoti į pamatytą kraują, o to pasekoje pasireikšti stiprus širdies plakimas arba kaip tik nukritęs kraujospūdis, dėl ko seka galvos svaigimas, alpimas (4). Šiuos simptomus patiria 80 proc. asmenų, turinčių kraujo fobiją, kuri dar kitaip vadinama hemofobija.

_{Artist: Sarah Maple, Menstruate with Pride, 2011. Adapted from Green-Cole, R Painting Blood: Visualizing Menstrual Blood in Art (2020) (5)}

Visgi, ne visuomet kraujas signalizuoja apie pavojų. Pavyzdžiui, mėnesinių kraujas mums suteikia priešingos informacijos, t. y., jis kaip tik rodo sveikatą, kad moteris vaisinga ir jos organizme viskas vyksta kaip turi būti. Tačiau ir čia pat pasitaiko neigiamų reakcijų į jį (5), o kai kuriems išsivysto mėnesinių ir menstruacinio ciklo fobija, vadinama menofobija. ​Ji pasireiškia kaip stiprus nerimo sutrikimas, panika arba vengiantis, ignoruojantis elgesys susiduriant su mėnesinėmis (6). Ši fobija gali pasireikšti ir kaip pačių mėnesinių (mėnesinių kraujo) baimė, ir kaip stigmos ar tradicijų, susijusių su mėnesinių ciklu baimė. Menofobija gali išsivystyti dėl skausmų ar nemalonių pojūčių mėnesinių metu. Taip pat, menofobijos atsiradimas gali būti susijęs ir su ankstyvomis traumuojančios patirtimis susijusiomis su mėnesinių prasidėjimu. Tačiau viena dažniausių priežasčių yra įvairūs kultūriniai ir socialiniai tabu, kurie išsivysto dėl nepakankamo švietimo apie mėnesines. Menofobijos kilmė nėra visiškai aiški, tačiau tai susiję su kultūriniais tabu ir neigiamu požiūriu į menstruacijas, kurie egzistavo šimtmečius. Istoriškai kai kuriose kultūrose menstruacijos buvo laikomos nešvariomis, gėdingomis ir netgi nelaimę nešančiomis (5). Moterys buvo išstumtos, stigmatizuotos ir net baudžiamos už menstruacijas, o tai išlaikė neigiamą požiūrį į šį natūralų ir būtiną vaisingo moters organizmo procesą. Kultūros, kuriose menstruacijos vis dar yra laikomos purvinu ir smerktinu dalyku, ir toliau prisideda prie galimo menofobijos atsiradimo ir moterims, ir vyrams.

Nors menofobija tikrai egzistuoja, dažnai ji yra netinkamai suprantama ir susiduriantiems su šia fobija gali būti sunku apie tai pasidalinti su kitais (6). Deja, bet šiuolaikinėje visuomenėje menstruacijos vis dar dažnai laikomos tabu, todėl daugelis žmonių gėdijasi apie tai kalbėti. Ir būtent todėl yra svarbu šviesti visuomenę apie mėnesines ir jų svarbą moterų sveikatai, kad sumažintume tabu ir padėtume kovoti su menofobija.

Taip pat egzistuoja ir nėštumo bei gimdymo fobija dar kitaip vadinama tokofobija. Ji gali būti tiek negimdžiusioms moterims, tiek patyrusioms komplikuotą gimdymą, dėl kurio galėjo išsivystyti potrauminio streso sutrikimas. Savo didžiulės baimės bei vengimo simptomais jis primena fobiją, tačiau atsiranda kaip atsaką į trauminę patirtį (3). Siekiant mažinti šias baimes, siūloma vengti į siaubo filmus primenančių nėštumo ir gimdymo pasakojimų, o kaip tik ieškoti ir koncentruotis į įkvepiančias, pozityvias istorijas. Pačiai patyrus traumuojantį gimdymą idealiausia per 48 val. kreiptis terapinės pagalbos, nes tai ženkliai sumažina potrauminio streso sutrikimo išsivystymo tikimybę ir padeda lengviau išgyventi ir atsitraukti nuo šios patirties. Be to, tokofobijos diagnozė yra indikacija dėl kurios moterims gali būti leidžiama negimdyti natūraliais takais, o atlikti cezario pjūvio operaciją.

Nors žmonės yra linkę atidėti fobijų gydymą ir nesiryžta to imtis (nes niekam nėra smagu susidurti su savo didžiausiomis baimėmis), tyrimai rodo, kad specifinės fobijos yra vienas iš lengviausiai atsikratomų psichikos sutrikimų (4). Dažniausiai fobijos gydomos pasitelkiant ekspozicinę (susidūrimo) terapiją, kuri vyksta pagal kognityvinės elgesio terapijos (KET) principus (1,2). Jos metu edukuojama apie jausmus, o ypač baimę ir nerimą, dirbama su trukdančiais įsitikinimais, pvz., kad gimdymo metu tikrai patirsiu traumą ar nutiks kažkas negero vaikui. Galiausiai užsiimama ekspozicija, kuomet po truputėlį laipsniškai mokomasi naujo elgesio fobiją keliančioje situacijoje (2). Pavyzdžiui, dirbant su kraujo baime ir praėjus terapinio pasiruošimo etapą, galiausiai klientas su psichoterapeutu netgi gali kartu eiti priduoti kraujo mokantis, kaip kitaip išbūti baimę keliančioje situacijoje nei anksčiau, tarkim pritaikius raminančią kvėpavimo techniką.

Be šių gydymo būdų yra ir kitų, tad netikus vieniems nevertėtų nuleisti rankų, o tiesiog ieškoti kitų jums labiau tinkančių būdų. Visgi, svarbu kreiptis į specialistus, nes fobijos beveik niekada nepraeina tiesiog savaime (2).

Parengė : psichologė-neurobiologė Vitalija Navickė ir biomedicinos mokslininkė Ieva Miceikaitė

Šaltiniai:

• Eaton, W. W., Bienvenu, O. J., & Miloyan, B. (2018). Specific phobias. The Lancet Psychiatry, 5(8), 678-686.
• Wolitzky-Taylor, K. B., Horowitz, J. D., Powers, M. B., & Telch, M. J. (2008). Psychological approaches in the treatment of specific phobias: A meta-analysis. Clinical psychology review, 28(6), 1021-1037.
• Gonzalez, P., & Martinez, K. G. (2014). The role of stress and fear on the development of psychopathology. The Psychiatric Clinics of North America, 37(4), 535.
• Petersen, J., Carvalho, V., Oliveira, J. T., & Oliveira, E. (2019). A Serious Game for Hemophobia Treatment Phobos: First Insights. In Interactivity, Game Creation, Design, Learning, and Innovation: 7th EAI International Conference, ArtsIT 2018, and 3rd EAI International Conference, DLI 2018, ICTCC 2018, Braga, Portugal, October 24–26, 2018, Proceedings 7 (pp. 231-236). Springer International Publishing.
• Green-Cole, R. (2020). Painting Blood: Visualizing Menstrual Blood in Art. In: Bobel, C., Winkler, I.T., Fahs, B., Hasson, K.A., Kissling, E.A., Roberts, TA. (eds) The Palgrave Handbook of Critical Menstruation Studies. Palgrave Macmillan, Singapore. https://doi.org/10.1007/978-981-15-0614-7_57
• Menophobia (Fear of Menstruation), Psych Times, accessed 04-04-2023 from: https://psychtimes.com/menophobia-fear-of-menstruation/