Šiuo metu pasaulyje yra daug skirtingų pagalbinio apvaisinimo metodų ir technologijų, padedančių poroms pastoti. Pats metas su jomis susipažinti!
IVF – angl. in vitro fertilization – tai, taip vadinamas, apvaisinimas mėgintuvėlyje (in vitro fertilizacija).
IVF reiškia, kad pats apvaisinimas (kiaušialąstės ir spermatozoido susijungimas) įvyksta ne moters lytiniuose takuose, o už organizmo ribų – t.y. petri lėkštelėje, laboratorijoje.
Įprastai, IVF metu iš moters išgauta kiaušialąstė (ar kelios) yra įdedama į petri lėkštelę su specialiu mediumu. Ten taip pat yra įšvirkščiamas tam tikras kiekis spermatozoidų (dažniausiai ~75 000). Tuomet vyksta inkubacija, t.y. tiesiog laukiama kol apvaisinimas savaime įvyks, kaip kad natūraliai moters kūne.
Po ~18 val. ląstelės apžiūrimos mikroskopu ir nustatoma, ar apvaisinimas įvyko.
Čia rasite video apie IVF ir kitus pagalbinio apvaisinimo būdus:
Procedūros, kurios gali būti taikomos IVF ciklo metu:
- Kiaušidžių stimuliacija
- Kiaušialąsčių išgavimas – folikulų punkcija
- Spermos paėmimas ir paruošimas
- Gautų embrionų perkėlimas į gimdą
- Gimdos gleivinės paruošimas
- Likusių embrionų krioprezervavimas (šaldymas)
IVF įprastai atliekamas šiais atvejais:
- Nevaisingumas dėl vyriško faktoriaus
- Kiaušintakių ligos, randai
- Endometriozė
- Kai nevaisingumo priežastis neaiški
- Kai reikalinga preimplantacinė genetinė diagnozė, sveikiems embrionams atrinkti
- Kai po užšaldymo sperma yra nepakankama IUI
- Taip pat, ir kitais atvejais: dėl amžiaus, anovuliacijos ar virusinės infekcijos.
Kiekvienu atveju gydymo metodas yra parenkamas individualiai, atsižvelgiant į nevaisingumo priežastį ir sveikatos kriterijus.
