Iš apvaisintos kiaušialąstės susiformuoja ne tik vaisius, bet ir naujas specialus organas – placenta.
Placenta – tai nėštumo metu išsivystantis laikinasis organas, kuris gamina nėštumui svarbius hormonus, bei kurio dėka vaisius gauna visas reikalingas medžiagas, deguonį ir pašalina atliekas. Taip vaisius gali sveikai augti ir vystytis gimdoje.
Kadangi ir vaisius, ir placenta susiformuoja iš tos pačios vienos ląstelės (zigotos), jie yra laikomi genetiškai identiškais (bent jau teoriškai). Todėl invaziniams prenataliniams (vaisiaus) tyrimams yra naudojamos placentos (choriono gaurelių) biopsijos, kurios padeda įvertinti vaisiaus sveikatą.
O gimdymo metu, po vaisiaus gimimo, moterys turi “pagimdyti” ir pačią placentą. Tai yra trečiasiasis ir paskutinis gimdymo etapas.
Po gimdymo, įprastinė praktika Lietuvoje ir pasaulyje yra placentą tiesiog utilizuoti (t.y., išmesti).
Tačiau vis daugėja šeimų visame pasaulyje, kurios renkasi ją pasilikti. Joms tai sakralus ir pagarbos vertas dalykas. Tai paskatina ir noras išlaikyti senovines jų kultūrų tradicijas.
Lietuvoje taip pat turime gajų tradicijų, susijusių su placentos panaudojimu po gimdymo.
Štai sudėjome keletą populiarių variantų Lietuvoje bei pasaulyje, kaip panaudoti placentą po gimdymo, jei nenorite jos tiesiog išmesti.
Ką daryti su placenta po gimdymo?
- Paaukoti moksliniams tyrimas. Kadangi ir pati atlieku mokslinius tyrimus su placentos biopsijomis, žinau, kaip tai gali būti svarbu ir kiek daug įtakos, kiekviena paaukota placenta gali turėti mūsų žinių apie jos svarbą plėtimui bei naujų diagnostinių tyrimų išvystymui. Tad jei esate už mokslinius pasiekimus bei naujas diagnostines galimybes – paaukodami placentą mokslui, jūs prie to tiesiogiai prisidedate.
Žinoma, čia įprastai sutriama iš anksto (iki gimdymo) ir pasirašomas informuotas sutikimas. - Lotoso gimdymas arba vėlyvas virkštelės užspaudimas.
Tai vienas iš seniausių ritualų, kai
1) virkštelė nukerpama tik užgimus placentai ir nustojus pulsuoti kraujui,
arba
2) placenta laikoma kartu su naujagimiu iki tol, kol virkštelė savaime nudžius – tai pilnas lotoso gimimas pagal senąsias tradicijas.Šis ritualas buvo ir tebėra populiariausias Indonezijoje. Tačiau šiuo metu labai išplito Australijoje, bei pasiekė ir JAV bei Europą.
Pirmasis variantas yra labiausiai priimtinas ir šiuolaikinėje medicinoje. Taip pat, yra mokslinių tyrimų, rodančių uždelsto (įprastai iki 15min) virkštelės nuspaudimo naudą.Tačiau antrasis, deja, susilaukia neigiamo medikų atsako ne tik dėl to, kad šiuo atveju placenta nešiojama kartu su naujagimiu ir tai apsukina visą procesą, bet ir dėl galimų infekcijų ir uždegimų. Mat tada placentą reikia gerai prižiūrėti ir laikyti druskoje bei “kvepuojančiame” audinyje, kad ji tiesiog sudžiūtų. Tai įprastai trunka 3-10 dienų. O netinkama priežiūra lengvai lemia bakterijų dauginimąsi ir infekcijas.
Visgi, lotoso gimdymą propaguojantys tai labai vertina, kaip svarbų ritualą, ir tegia, kad tai padeda vaisiui lengviau pereiti iš gyvenimo gimdoje į šį pasaulį.
Paveiksliukas iš cookandpost.com Ritualinis palaidojimas arba sudeginimas.
Daugelyje pasaulio kultūrų galima rasti tradicijas, susijusias su ritualiniu placentos palaidojimu arba sudeginimu. Tai proga paruošti nedidelę šventę ar ritualą ir atsidėkoti placentai bei simboliškai užbaigti gimdymo laikotarpį.
Žinoma, ir su tuo susijusi lietuviška tradicija. Anksčiau placenta būdavo pakasama po slenksčiu arba užkasama žemėje, o toje vietoje pasodinamas medelis: jei mergaitė – liepa, jei berniukas – ąžuolas. Taip vaikas turi savo medelį.Meno kūriniai iš placentos.
Placentos atspaudai, kai ji nudažoma įvairiomis spalvomis, tapo populiarus ritualinis būdas paruošti suasmenintą meno kūrinį, kuris tampa atminimu. Kartais tai daroma be dažų, o kartais – kiekviena kraujagyslė, lyg šaka, nuspalvinama dažais. Gali būti naudojamos kitos priemonės, išgauti meniškumui.
Taip pat yra galimybių net pasidaryti papuošalus su placentos inkliuzais arba rėmelį iš placentos. O su placentos atspaudais taip pat gaminami marškinėliai. Tad kūrybiškumui ribų nėra – kiekvienas gali rasti savo būdą.
Paveikslėlis iš placentaworksalchemy.com- Placentos suvartojimas (suvalgymas)
Placentofagija yra tokia praktika, kai moteris po gimdymo suvalgo placentą. Vieni ją valgo tiesiog žalią, kiti sušaldo ir daro koktelius, dar kiti paruošia patiekalus su placenta (galima rasti placentos boloneze receptų ir pan.). Tačiau viena spopuliariausių pasaulyje būdu tapo iš džiovintos placentos paruošti kapsules ir jas vartoti kaip masito papildą.
Nauda nėra moksliškai pagrįsta, tai pagrinde remiasi tuo, kad gyvūnai suvalgo placentas po gimimo ir manoma, kad tai suteikia naudingų medžiagų. Tačiau net ir iš gyvūnų pusės tyrimai nerodo jokios naudos.
Visgi, moterys, kurios propaguoja placentofagiją, teigia, kad tai padeda lengviau atsistatyti po gimdymo, skatina pieno gamybą bei netgi padeda kovoti su nuotaikos svyravimais kilusiais dėl hormonų pokyčių.
Kol kas niekas nežino, kaip iš tikrųjų placentos valgymas mus paveikia. Tačiau, jei nuspręsite išbandyti placentos kapsules, įsitikinkite, kad jos pagamintos tinkamai pakaitinant, kad nesusidarytų galimybė veistis bakterijoms (yra užfiksuotas atvejis, kur kūdikis susirgo gavo sunkią infekciją dėl to, nes mama vartojo placentos kapsules, kurios buvo užkrėstos B grupės streptokoku). - Užšaldymas ateičiai arba paaukojimas.
Placentos ir virkštelės ląstelės taip pat naudojamos įvairiose atstatomosiose operacijose, tad yra galimybė jas paaukoti audinių bankams, ir taip padėti tam, kam šiuo metu to labai reikia. Šios ląstelės naudojamos padedant gydyti žaizdas, opas, tam tikrose akių operacijose. Taip pat yra galimybė užšaldyti virkštelę ir placentą dėl savęs, tik įprastai tai nemažai kainuoja ir gydytojai retai tai rekomenduoja.
Tačiau dėl visų šių galimybių reikia dar nėštumo metu išsiaiškinti ir sudaryti sutartis.
Placentos panaudojimo galimybių tikrai yra ne viena: nuo ritualinio palaidojimo iki prisidėjimo prie mokslo pasiekimų.
Kad ir ką nuspręsite, žinutė paprasta – jūs turite teisę rinktis, ką darysi su placenta po gimdymo.
