Šiuo metu pasaulyje yra daug skirtingų pagalbinio apvaisinimo metodų ir technologijų, padedančių poroms pastoti. Pats metas su jomis susipažinti!

IVF – angl. in vitro fertilization – tai, taip vadinamas, apvaisinimas mėgintuvėlyje (in vitro fertilizacija).

IVF reiškia, kad pats apvaisinimas (kiaušialąstės ir spermatozoido susijungimas) įvyksta ne moters lytiniuose takuose, o už organizmo ribų – t.y. petri lėkštelėje, laboratorijoje.

Įprastai, IVF metu iš moters išgauta kiaušialąstė (ar kelios) yra įdedama į petri lėkštelę su specialiu mediumu. Ten taip pat yra įšvirkščiamas tam tikras kiekis spermatozoidų (dažniausiai ~75 000). Tuomet vyksta inkubacija, t.y. tiesiog laukiama kol apvaisinimas savaime įvyks, kaip kad natūraliai moters kūne. 

Po ~18 val. ląstelės apžiūrimos mikroskopu ir nustatoma, ar apvaisinimas įvyko.

Čia rasite video apie IVF ir kitus pagalbinio apvaisinimo būdus:

Procedūros, kurios gali būti taikomos IVF ciklo metu:

1.  Kiaušidžių stimuliacija
2.  Kiaušialąsčių išgavimas – folikulų punkcija
3.  Spermos paėmimas ir paruošimas
4.  Gautų embrionų perkėlimas į gimdą
5.  Gimdos gleivinės paruošimas
6.  Likusių embrionų krioprezervavimas (šaldymas)

IVF įprastai atliekamas šiais atvejais:

• Nevaisingumas dėl vyriško faktoriaus
• Kiaušintakių ligos, randai
• Endometriozė
• Kai nevaisingumo priežastis neaiški
• Kai reikalinga preimplantacinė genetinė diagnozė, sveikiems embrionams atrinkti
• Kai po užšaldymo sperma yra nepakankama IUI
• Taip pat, ir kitais atvejais: dėl amžiaus, anovuliacijos ar virusinės infekcijos.

Kiekvienu atveju gydymo metodas yra parenkamas individualiai, atsižvelgiant į nevaisingumo priežastį ir sveikatos kriterijus.